Klimato kaita yra viena iš svarbiausių pasaulinių pavojų, su kuriuo susiduria mūsų šiuolaikinė visuomenė. Klimato kaita daro nuolatinį ir niokojantį poveikį mūsų vartojimo ir gamybos modeliams, tačiau skirtinguose pasaulio regionuose klimato kaita labai skiriasi. Nors istorinis ekonomiškai neišsivysčiusių šalių indėlis į pasaulinį anglies dvideginio išmetimą yra nereikšmingas, šios šalys jau prisiėmė dideles klimato kaitos išlaidas, kurios akivaizdžiai yra neproporcingos. Ekstremalūs oro reiškiniai turi rimtų padarinių, tokių kaip didžiulė sausra, intensyvios aukštos temperatūros orai, niokojantys potvyniai, didelis pabėgėlių skaičius, rimta grėsmė pasauliniam maisto saugumui ir negrįžtamas poveikis žemės ir vandens ištekliams. Nenormalūs oro reiškiniai, tokie kaip El Nino, tęsis ir taps vis rimtesni.
Panašiai dėl klimato kaitos,kasybos pramonėtaip pat susiduria su dideliais realiais rizikos veiksniais. Kadangikasybadaugelio kasyklų plėtros projektų gamybos sritys susiduria su klimato kaitos rizika ir dėl nuolatinio nepalankių oro reiškinių bus vis labiau pažeidžiamos. Pavyzdžiui, ekstremalios oro sąlygos gali turėti įtakos kasyklų atliekų užtvankų stabilumui ir apsunkinti atliekų užtvankų plyšimo avarijas.
Be to, ekstremalūs klimato reiškiniai ir besikeičiančios klimato sąlygos taip pat lemia kritinę pasaulio vandens išteklių tiekimo problemą. Vandens išteklių tiekimas yra ne tik svarbi gamybos priemonė kasybos veikloje, bet ir nepakeičiamas gyvybės šaltinis vietos gyventojams kasybos rajonuose. Apskaičiuota, kad didelėje dalyje vario, aukso, geležies ir cinko turtingų vietovių (30–50 %) trūksta vandens, o trečdalyje pasaulio aukso ir vario gavybos vietovių trumpalaikė vandens rizika gali padvigubėti. 2030 m., remiantis „S&P Global Assessment“. Vandens pavojus ypač didelis Meksikoje. Meksikoje, kur kasybos projektai konkuruoja su vietinėmis bendruomenėmis dėl vandens išteklių, o kasyklų eksploatavimo išlaidos yra didelės, didelė įtampa viešųjų ryšių srityje gali turėti rimtos įtakos kasybos veiklai.
Norint susidoroti su įvairiais rizikos veiksniais, kasybos pramonei reikia tvaresnio kasybos gamybos modelio. Tai ne tik kasybos įmonėms ir investuotojams naudinga rizikos vengimo strategija, bet ir socialiai atsakingas elgesys. Tai reiškia, kad kalnakasybos įmonės turėtų didinti investicijas į tvarius technologinius sprendimus, tokius kaip vandens tiekimo rizikos veiksnių mažinimas ir investicijos į kasybos pramonės anglies dvideginio išmetimo mažinimą. Thekasybos pramonėtikimasi gerokai padidinti investicijas į techninius sprendimus, mažinančius anglies dvideginio išmetimą, ypač elektromobilių, saulės baterijų technologijų ir baterijų energijos kaupimo sistemų srityse.
Kasybos pramonė atlieka labai svarbų vaidmenį gaminant medžiagas, reikalingas klimato kaitai įveikti. Tiesą sakant, ateityje pasaulyje vyksta perėjimas prie mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančios visuomenės, kuriai reikia daug mineralinių išteklių. Siekiant įgyvendinti Paryžiaus susitarime numatytus anglies dvideginio išmetimo mažinimo tikslus, pasauliniai mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų, tokių kaip vėjo turbinų, saulės fotovoltinės energijos gamybos įrangos, energijos kaupimo įrenginių ir elektromobilių, gamybos pajėgumai bus žymiai pagerinti. Pasaulio banko vertinimu, pasaulinei šių mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų gamybai 2020 m. prireiks daugiau nei 3 milijardų tonų mineralinių išteklių ir metalo išteklių. Tačiau kai kurie mineraliniai ištekliai, vadinami „pagrindiniais ištekliais“, pvz. grafitas, litis ir kobaltas, iki 2050 m. gali net padidinti pasaulinę produkciją beveik penkis kartus, kad būtų patenkintas augantis švarios energijos technologijų išteklių poreikis. Tai gera žinia kalnakasybos pramonei, nes jei kasybos pramonė vienu metu gali pritaikyti minėtą tvarios kasybos gamybos režimą, pramonė labai prisidės prie pasaulinio ateities plėtros tikslo – ekologiškesnės aplinkos apsaugos – įgyvendinimo.
Besivystančios šalys pagamino daug mineralinių išteklių, reikalingų pasaulinei mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų transformacijai. Istoriškai daug mineralinius išteklius gaminančių šalių buvo apimta išteklių prakeiksmo, nes šios šalys per daug priklauso nuo kasybos teisių honorarų, naudingųjų iškasenų mokesčių ir neapdorotų mineralinių produktų eksporto, taip paveikdamos šalies vystymosi kelią. Žmonių visuomenei reikalinga klesti ir tvari ateitis turi nutraukti mineralinių išteklių prakeiksmą. Tik tokiu būdu besivystančios šalys gali būti geriau pasirengusios prisitaikyti prie pasaulinės klimato kaitos ir į ją reaguoti.
Šio tikslo siekimo planas – besivystančioms šalims, turinčioms daug naudingųjų iškasenų išteklių, paspartinti atitinkamas priemones vietos ir regionų vertės grandinės pajėgumams didinti. Tai svarbu daugeliu atžvilgių. Pirma, pramonės plėtra kuria gerovę ir taip suteikia tinkamą finansinę paramą besivystančių šalių prisitaikymui prie klimato kaitos ir jos švelninimui. Antra, siekdamas išvengti pasaulinės energetikos revoliucijos poveikio, pasaulis neišspręs klimato kaitos tiesiog pakeisdamas vieną energijos technologijų rinkinį kitu. Šiuo metu pasaulinė tiekimo grandinė išlieka pagrindine šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija, atsižvelgiant į tai, kad tarptautinis transporto sektorius sunaudoja daug iškastinio kuro energijos. Todėl kasybos pramonės išgautų ir gaminamų žaliosios energijos technologijų lokalizavimas padės sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, priartinant žaliosios energijos tiekimo bazę prie kasyklos. Trečia, besivystančios šalys galės priimti žaliosios energijos sprendimus tik sumažinus žaliosios energijos gamybos sąnaudas, kad žmonės galėtų vartoti tokias ekologiškas technologijas už prieinamą kainą. Šalims ir regionams, kuriuose gamybos sąnaudos yra mažos, verta apsvarstyti vietines gamybos schemas su žaliosios energijos technologijomis.
Kaip pabrėžiama šiame straipsnyje, daugelyje sričių kasybos pramonė ir klimato kaita yra neatsiejamai susijusios. Kasybos pramonė atlieka labai svarbų vaidmenį. Jei norime išvengti blogiausio, turėtume veikti kuo greičiau. Net jei visų šalių interesai, galimybės ir prioritetai netenkina, kartais net visiškai nepalankūs, valdžios politikos formuotojams ir verslo lyderiams nelieka nieko kito, kaip tik derinti veiksmus ir stengtis rasti efektyvius, visoms pusėms priimtinus sprendimus. Tačiau šiuo metu pažangos tempas yra per lėtas, ir mums trūksta tvirto ryžto pasiekti šį tikslą. Šiuo metu daugumos atsako į klimatą planų strategiją formuoja nacionalinės vyriausybės ir ji tapo geopolitine priemone. Kalbant apie reagavimo į klimatą tikslus, akivaizdūs įvairių šalių interesų ir poreikių skirtumai. Tačiau panašu, kad atsako į klimatą pagrindų mechanizmas, ypač prekybos valdymo ir investicijų taisyklės, visiškai prieštarauja atsako į klimatą tikslais.
Tinklalapis:https://www.sinocoalition.com/
Email: sale@sinocoalition.com
Telefonas: +86 15640380985
Paskelbimo laikas: 2023-02-16
